Tokios neramios mintys
turbût kankina kiekvienà miesto dviratininkà. Kodël sostinëje nëra dviraèiø
aikðteliø, kas snaudþia – valdþia ar verslininkai? Ðie klausimai vis dar be
atsakymø.
"Vilniaus diena" siûlo idëjà – mieste turëtø atsirasti saugomos dviraèiø
aikðtelës. Jos galëtø bûti miesto centre, galbût poþeminiuose automobiliø
garaþuose.Reikalø tvarkyti – be dviraèio
Turbût nereikia net aiðkinti, kodël jos reikalingos
ðiuolaikiðkam miestui. Vieniðas, prie stulpo grandinëmis prirakintas dviratis, –
toks apgailëtinas vaizdas bado praeiviø akis. Negi nieko negalime pakeisti?
"Dviraèiu á darbà pradëjo vaþinëti ir Seimo
pirmininko sekretorë. Mano pavyzdys uþkreèiamas", – dþiaugësi Èeslovo Jurðëno
atstovë spaudai Juventa Mudënienë. Ðá pavasará atkreipusi dëmesá, kad dviraèiø
pedalus mina vis daugiau vilnieèiø, ji nutarë iðbandyti ðià susisiekimo
priemonæ. Taip ið namø Antakalnyje á darbà Seimo rûmuose moteris keliauja beveik
kasdien.
"Galiu saugiai pasistatyti dviratá uþdarame Seimo
kiemelyje. Taèiau vakar á darbà vaþiavau ne juo. Kolegos klausë: kaip èia taip?
Paaiðkinau, kad turiu reikalø mieste, todël dviratis trukdytø: privaþiavusi prie
reikiamos vietos neturiu kur já palikti. Savo kailiu patyriau, kad miestas
dviratininkams nëra iki galo pritaikytas. Dviraèiø stovëjimo aikðtelës labai
praverstø", – patirtimi dalijosi Seimo pirmininko atstovë spaudai.
Aikðtelës tampa bûtinybe
Prieð kelerius metus Amsterdame ir Kopenhagoje
matytos daugiaaukðtës dviraèiø stovëjimo aikðtelës J.Mudënienæ ðokiravo. Taèiau
ðiandien moteris neabejoja, kad tik laiko klausimas, kada jos atsiras ir
Vilniuje.
"Prognozuoju, kad po dvejø metø miestieèiø poþiûris
á dviratá kardinaliai pasikeis. Ðá pavasará akys atsivërë man, kità – dar kam
nors. Dviraèiø stovëjimo aikðtelës bus bûtinybë. Jos iðspræs daugybæ bëdø ir
paskatins vilnieèius iðlipti ið automobiliø.
Vilnius nedidelis ir þmonës suvoks, kad jame judëti
galima skirtingomis transporto priemonëmis: pavaþiuoti dviraèiu, já palikus
aikðtelëje persësti á troleibusà, paskui dar paëjëti pësèiomis. Labai greitai
artëjame prie pozityviø dalykø. Pribræsime ir dviraèiø stovëjimo aikðtelëms –
tai neiðvengiama", – ásitikinusi J.Mudënienë.
Pripaþásta darbo trûkumus
Savivaldybës administracijos direktorius Gintautas
Paluckas akcentavo, kad sostinei reikia ne dviraèiø, bet dviraèiø transporto
priemoniø stovëjimo aikðteliø. Esà nevalia uþmirðti motoroleriø, motociklø ir
populiarëjanèiø riedþiø.
"Toks poreikis jau seniai pribrendæs ir tolydþio
didëja. Turime prisiimti atsakomybæ ir kritikà, kad esame labai apsileidæ ðioje
srityje: infrastruktûra visiðkai neiðplëtota – tai mûsø darbo trûkumas", –
prisipaþino G.Paluckas.
Jis sakë atkreipæs dëmesá, kad minti pedalus pamaþu
tampa vilnieèiø gyvenimo bûdu, kartais – net mada. Todël jau kità pavasará
mieste turëtø atsirasti pirmosios stovëjimo aikðtelës, skirtos dviratëms
priemonëms. "Árengsime ir paþiûrësime, kiek tokios vietos ið tikrøjø reikalingos
miestieèiams, ar taps populiarios, ávertinsime, kiek tai kainuos", – aiðkino
G.Paluckas.
Pirmiausia vertins, skaièiuos
Signalø apie dviraèiø stovëjimo aikðteliø poreiká
miesto valdþia sulaukë ið mokyklø ir universitetø. Miesto ûkio departamentui
pavasario pradþioje buvo pavesta iðanalizuoti dabartinæ padëtá ir pateikti
pasiûlymus, kokiose sostinës vietose aikðtelës bûtø paklausiausios.
"Jei jos bus árengtos vieðosiose erdvëse ar prie
visuomeninës paskirties objektø, paslauga nieko nekainuos, o dviraèiø saugumà
uþtikrins savivaldybë: tam yra stebëjimo kameros, bendradarbiaujame su policija,
turime vieðosios tvarkos kontrolës poskyrá", – vardijo savivaldybës
administracijos direktorius.
Finansuojant toká projektà ið miesto biudþeto bûtø
nugnybta nemenka suma. Pasiteiravus, ar savivaldybë artimiausiu metu tam ras
lëðø, G.Palucko optimizmas priblëso: "Þiûrësime, skaièiuosime. Aiðku, kad ne
viskas ið karto. Dviraèiø stovëjimo aikðteliø prie biurø turëtø pasirûpinti
darbdaviai ir verslininkai – juk jie samdo saugos tarnybas."
Kalba, bet nedaro
Lietuvos dviratininkø bendrijos pirmininkas Frankas
Wurftas atkreipë dëmesá, kad vietos dviraèiams laikyti turëtø bûti skirta ir
prie automobiliø stovëjimo aikðteliø. Taèiau jam labiausiai nerimà kelià
saugumas. "Dviratá galima pastatyti visur. Klausimas – ar gráþæs rasi", –
peèiais gûþèiojo F.Wurftas.
Miesto valdþios ambicijas pagerinti dviratininkø
dalià jis vertina skeptiðkai. "Kalba kalba, bet nieko nepadaro. Trasos "Eurovelo
11" tiesimas sustabdytas, ES lëðos prarastos. O muðësi á krûtinæ ir tikino, kad
viskas bus gerai", – neiðpildytus paþadus prisiminë F.Wurftas.
Progà jau praleidome?
Buvæs Vilniaus meras, kadaise suþlugusios oranþiniø
dviraèiø projekto idëjos autorius Artûras Zuokas atvirai pripaþino, kad
sostinëje dar ir ðiandien nëra aiðkios dviraèiø populiarinimo strategijos.
"Procesas stringa, nes niekas negalvoja toliau nei
ði diena arba, geriausiu atveju, rinkimai", – sakë A.Zuokas. Jis priminë, kad
ðià vasarà Paryþius pasiûlë dviraèius visiems, kurie norës pasivaþinëti.
Projektas "Velib" (pranc. k. junginio, reiðkianèio "nemokamas dviratis",
trumpinys) parûpino daugiau nei 10 tûkst. dviraèiø, jie stovi 750 stoèiø.
Projekto tikslas – skatinti gyventojus palikti
automobilius namie ir taip sumaþinti oro tarðà ir spûstis. "Velib" dviraèiuose
átaisyta speciali apsauga nuo vagiø – spyna ir pavojaus signalas, kuris
ásijungia, jei dviratis negràþinamas á stotá. Taip pat dviratininkai turi
sumokëti uþstatà, já praranda, jei dviratis dingsta. "Velib" projektà finansuoja
bendrovë "JCDecaux". Ji yra didþiausia lauko reklamos ámonë Europoje.
"Mes irgi turëjome analogiðkà projektà su ðia
bendrove, bet kaþkam norëjosi já numarinti. Jei bûtume já ágyvendinæ, miestas
turëtø saugias dviraèiø stovëjimo aikðteles", – kalbëjo A.Zuokas. Arvydas
Avulis, bendrovës "Hanner" valdybos pirmininkas
Mano manymu, dviraèiø stovëjimo aikðtelës Vilniuje
– kiek ankstyvas projektas. Kol kas reikëtø uþsiimti dviraèiø populiarinimu. O
kai þmonës imtø vaþinëti masiðkai, árengti ir aikðteles. Nemanau, kad tai turëtø
daryti verslininkai ar privatus kapitalas. Tai miesto reikalas, nes jis turi
bûti suinteresuotas maþinti tarðà, spûstis, propaguoti sveikà gyvensenà. Jei
valdþia galvoja apie privilegijas maþø automobiliø savininkams, turëtø suprasti,
kad dviraèiø infrastruktûra – irgi miesto pareiga. Manau, savivaldybë tokiam
projektui gautø ES finansavimà.
Mes savo statomuose kompleksuose árengiame vietas
dviraèiams statyti. Apie tai turëtø galvoti ir kitø ámoniø vadovai, darbdaviai.
Kopenhagoje – dviraèiø jûra
Danijos sostinëje Kopenhagoje karaliauja dviratis.
Ðia transporto priemone naudojasi visi. Tai nepriklauso nuo iðsilavinimo,
socialinës padëties ir lyties. Dviratá mina studentai, mokytojai, net "Armani"
kostiumus vilkintys verslininkai.
Tiesa, greièiausiai tam átakos turi tobulai
iðplëtota dviraèiø infrastruktûra: nenutrûkstama grandine nutiesti dviraèiø
takai ir galimybë palikti dviratæ priemonæ specialiose stovëjimo aikðtelëse.
Vaizdas, kai iðvysti aikðteliø dydá ir ðimtus jose paliktø dviraèiø, net
glumina.
"Stovëjimo aikðtelës árengtos prie stoties, miesto
centre, prie kiekvienos parduotuvës, bendrabuèio ar daugiabuèio. Dviraèius
þmonës palieka tvarkingai iðrikiuotus. Prie stulpø jø riðti negalima, nes
policija nuveþa kaip Vilniuje automobilius", – pasakojo metus Danijoje gyvenusi
vilnietë Milda Celieðiûtë.
Didþiosios dviraèiø stovëjimo aikðtelës kartais
tampa savotiðkomis dviraèiø kapinëmis: tas pats dviratis nejudinamas jose stovi
mënesiø mënesius. "Taèiau pamatæ tokius dviraèius pareigûnai uþkabina áspëjimà.
Jei savininkas per tris savaites neatsiliepia, dviratë priemonë patenka á
policininkø rankas. Ji nuplaunama ir parduodama aukcione", – aiðkino
M.Celieðiûtë.
Saugantis vagysèiø didþiosiose dviraèiø stovëjimo
aikðtelëse ðios transporto priemonës daþniausiai paliekamos uþblokuotais ratais.
Vietiniai uþsienieèius vis tiek áspëja, kad aikðtelëse prie stoties verèiau
dviraèiø nepalikti – nesaugu. Vis dëlto niekas negarantuoja, kad mieste
dviraèiui rasite laisvos vietos – aikðtelës kartais bûna perpildytos.
Todël labai patogu naudotis ne nuosavais, bet
miesto dviraèiais, uþ 20 kronø (9 litus) pasiimtais ið terminalø. Sistema veikia
analogiðkai kaip prekybos centruose veþimëliø. Vienoje vietoje pasiëmæs dviratá,
kitame já palieki ir atgauni investuotas 20 kronø.
Amsterdamas: dviraèiø saugojimo ypatumai
Susidaro áspûdis, kad Amsterdame nëra nei kelio
þenklø, nei apðvietimo stulpø. Jø paprasèiausiai nematyti, nes visi "aplipæ"
dviraèiais. Olandijos provincijoje dviraèiø niekas nerakina, taèiau Amsterdamo
gyventojai tokios prabangos sau leisti negali – mieste siauèia ilgapirðèiai.
Todël dviratës transporto priemonës kruopðèiai saugomos – prie stulpø
daþniausiai tvirtinamos ne viena, o net keliomis masyviomis metalo grandinëmis.
Tiesa, tai ne visada atbaido vagis. Teko matyti ne
vienà ir ne du prirakintus dviraèius, kuriems trûko rato, sëdynës ar pedalo.
Kita vertus, ant ðiø dviraèiø nusëdæs storas dulkiø sluoksnis leido átarti, jog
savininkams jie jau senokai nebereikalingi. Retsykiais ðias lûþenas surenka
ðvarà mieste priþiûrinèios tarnybos, taèiau neatrodo, jog jos iðsiskirtø
kruopðtumu – beraèiø dviraèiø pilnos visos Amsterdamo gatvës.
