 Uostamiesèio valdininkai ir politikai neatsisako ryþto iðtaisyti prieð
penkerius metus paèiø padarytà klaidà ir iðgelbëti pësèiuosius nuo miesto centre
ðaligatvius okupavusiø dviratininkø.
Tokios iniciatyvos ëmësi Teritorijø planavimo komiteto nariai. Jie su kitais
atsakingais valdininkais ir pareigûnais ðiandien diskutavo, kaip iðspræsti
problemà, kuri atsirado todël, kad Herkaus Manto gatvëje nuo Lietuvininkø
aikðtës iki Senojo turgaus buvo sutapatintas pësèiøjø ir dviratininkø takas.
Iðeitá, kaip iðspræsti problemà, siûlë Statybos leidimø ir statiniø
prieþiûros skyriaus vedëjas Gediminas Pocius. Nors jis tvirtino neturintis tikro
recepto, be to, pats vaþinëjantis dviraèiu, tad pëstieji nervina ir já, G.Pocius
siûlë Tiltø gatvëje vaþiuojamojoje juostoje þymëti ir juostà, skirtà
dviratininkams. Esà tai nesukeltø problemø, nes eismas Tiltø gatve nëra
intensyvus, o ji gana plati.
G.Pocius taip pat siûlë jokiø reformø nedaryti nuo Danës iki Liepø gatvës,
mat ðioje vietoje ðaligatvis yra platus ir jame tikrai visi iðsiteks.
„Tenka pripaþinti, kad nuo Manto gatvës iki Lietuvininkø aikðtës ðaligatvis
tikrai yra siauras, todël dviratininkai ir pykstasi su pësèiaisiais. Manau, kad
èia geriausiai bûti pirmàjà eismo juostà atiduoti visuomeniniam transportui ir
dalá jos atskirti kaip dviraèiø takà, taip já „nukeliant“ nuo ðaligatvio.
Niekada nesu matæs, kad ðiame gatvës ruoþe bûtø automobiliø spûsèiø, tad maðinos
turëtø tilpti ir tik antroje juostoje“, - teigë G.Pocius.
Daugelis diskusijos dalyviø sutiko su tokiu pasiûlymu. Klaipëdos meras
Rimantas Taraðkevièius paragino kreiptis á Keliø policijos biurà, kad pareigûnai
iðmatuotø, ar pirmojoje juostoje árengus dviraèiø takà bûtø iðlaikyti techniniai
parametrai, bûtini vaþiuojamajai kelio daliai.
Tokiam problemos sprendimo bûdui prieðtaravo tik Lietuvos dviratininkø
bendrijos narys Saulius Ruþinskas. „Jei mus suvarysite á vienà juostà su
autobusais, bus problemø. Jø vairuotojai nepasiþymi tolerancija, todël
dviratininkus spaudþia prie ðaligatviø. Ne vienas dviratininkas yra tai patyræs“,
- teigë S.Ruþinskas.
Vieðosios ástaigos „Klaipëdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras
Neniðkis ramino, kad jei bus priimtas sprendimas dviratininkus „iðkelti“ á gatvæ,
autobusø vairuotojai bus mokomi, kaip elgtis.
Diskusijos dalyviai sutarë, kad ðis klausimas turi bûti svarstomas
artimiausiame Saugaus eismo komisijos posëdyje. Gavus jos iðvadas, diskusijos
bus tæsiamos.
Portalo pakalbinti klaipëdieèiai buvo vieningi - dviraèiai ðaligatviu
vaþiuoti galima, taèiau jiems turëtø bûti skirtas siauresnis takas.
 Marytë
Manau, kad dviratininkams skirta ðaligatvio dalis yra per plati. Suskaièiavau,
kad dviraèiø tako plotis yra 15 trinkeliø, o pëstiesiems skirta perpus maþiau.
Kaþkokia neteisybë. Mums lieka tikrai per maþai, pavyzdþiui, mamos su
veþimëliais tikrai neiðsitenka. Kur iðkelti dviratininkus? Á gatvæ tai tikrai
ne. Manau, kad visi iðsitektume ant to ðaligatvio, bet dviraèiø takà reikia
pasiaurinti ir visiems bûtø gerai. Pësèiøjø tikrai yra daugiau. Ëjau nuo Senojo
turgaus iki centro, tai tik vienas ar du dviratininkai pralëkë, todël jiems
turëtø bûti ir siauresnis takas.
 Rasa
Dviratininkai irgi þmonës, jie turi teisæ vaþiuoti, taèiau problema tikrai
egzistuoja ir jà reikia spræsti. Per didelë ðaligatvio dalis atiduota vaþiuoti
dviraèiais, pëstiesiems palikti vos keli centimetrai. Að praeinu, taèiau yra kur
kas stambesniø þmoniø, tad jie norom nenorom turi uþlipti ant paþymëto dviraèiø
tako. Gerai, jei dviratininkai pasignalizuoja, kad þmogus pasitrauktø, bet taip
bûna ne visada. Manau, kad dviratininkus visai reikëtø „nukelti“ nuo ðaligatvio,
lai vaþiuoja kelkraðèiu. Sakote, kad svarstoma pirmàjà eismo juostà atiduoti tik
dviratininkams ir visuomeniniam transportui. Manau, kad tai puiki iðeitis. Bus
nepatenkinti vairuotojai, kurie turës iðsitekti vienoje eismo juostoje? Yra
aplinkkeliai. Automobilis yra patogumo priemonë, o ne pirmo bûtinumo, todël
vairuotojai taip pat turëtø ðiek tiek pasistengti, kad mieste visiems bûtø gerai.
Miesto centras turi bûti skirtas pëstiesiems, dviratininkams ir visuomeniniam
transportui.
 Lina
ir Sandra
Mes Klaipëdoje gyvename kol kas neseniai, nes atvykome èia studijuoti, tad
dar nepastebëjome, kad bûtø kokiø nors problemø su dviratininkais. Taèiau manome,
kad dviratininkø nereikëtø skriausti, juk jie per metus realiai vaþinëja tik
kokius tris mënesius, tad pëstieji taip pat galëtø pakentëti.
http://kauno.diena.lt/
|
