 Dviraèiø populiarumo augimas Lietuvoje paskatino
ir jø vagysèiø daugëjimà. Vis dëlto, ðalies draudimo rinkos lyderis ,,Lietuvos
draudimas” pastebi, kad nepaisant tokios tendencijos, dviraèiø savininkai dar
nëra ápratæ kompleksiðkai naudotis visomis savo transporto priemoniø apsaugos
priemonëmis. Draudikai fiksuoja, kad iðmokø uþ prarastus dviraèius per
pastaruosius metus nepadaugëjo, be to, nepakankamas dëmesys skiriamas ir fizinei
dviraèiø apsaugai.
Draudimo iðmokø uþ vagiðiø pradangintus
dviraèius Lietuvos gyventojai gali kreiptis, jei yra apsidraudæ namø turto
draudimu. Priklausomai nuo dviraèio vertës, tokia iðmoka vidutiniðkai siekia
apie 1000 litø. Per aðtuonis ðiø metø mënesius draudimo bendrovë klientams jau
atlygino 335 namø turto vagysèiø þalas, viso uþ kiek daugiau nei 1,5 milijono
litø. Vidutinë vagystës þala buvo apie 4,5 tûkst. litø.
,,Rugsëjo 22-àjà minima tarptautinë diena be
automobilio kasmet vis daugiau Lietuvos vairuotojø paskatina kelionei á darbà
rinktis dviratæ transporto priemonæ. Pastebime, kad ðiemet daugiau þmoniø
dviraèiu keliauja kiekvienà dienà. Deja, dël ekonominës situacijos padidëjæs
ilgapirðèiø aktyvumas kelia vis didesnæ grësmæ ðiam turtui”, – sakë ,,Lietuvos
draudimo” Strategijos, klientø ir marketingo departamento direktorius Vaidotas
Krencius.
,,Norint apsaugoti savo pamëgtà dviratæ
transporto priemonæ, reikëtø pasirûpinti jos saugumà didinanèiomis priemonëmis.
Pirmiausia, nepagailëti pinigø gerai dviraèio spynai. Ðiam pirkiniui
rekomenduojama skirti ne maþiau 10 proc. dviraèio vertës. Taip pat patartina
palikti dviratá kuo saugesnëse vietose, pavyzdþiui, aikðtelëse, stebimose vaizdo
kamerø”, – pasakojo V. Krencius.
Pasak jo, reikëtø nepamirðti ir draudimo. „Jei
vis dëlto vagystës ar turto sugadinamo iðvengti nepavyktø, nuostoliai bus bent
atlyginti“, – sakë V. Krencius. Kaip ir daugumoje ðaliø, Lietuvoje dviraèiai yra
traktuojami kaip namø turtas ir jø praradimas ar sugadinimas yra kompensuojami
pagal namø turto draudimo sàlygas.
Devintà kartà Lietuvoje surengta akcija „Mieste
– be savo automobilio” pirmàkart ávyko Prancûzijoje 1998 metais. Po metø akcija
vyko jau 760-yje Europos miestø. 2001 m. gruodþio 8 d. Berlyno Aplinkosaugos
akademijoje buvo ávertinti pirmøjø akcijø ,,Mieste – be savo automobilio”
rezultatai ir pasiraðyta visø dalyvaujanèiø ðaliø aplinkos ministrø, taip jø –
ir Lietuvos, deklaracija. Nuo tada rugsëjo 22-oji yra paskelbta Tarptautine
diena be automobilio.
Akcijoje treèius metus dalyvavo ir ,,Lietuvos
draudimas”. Ðiemet visoje ðalyje dienos be automobilio iniciatyvà palaikë 500 –
apie 40 proc. – bendrovës darbuotojø.
Dienà be automobilio siekiama atkreipti
visuomenës dëmesá á neigiamà transporto átakà aplinkai ir þmoniø sveikatai, o
kiekvienas þmogus gali asmeniðkai prisidëti prie ðvarios aplinkos iðsaugojimo.
„Lietuvos draudimas“
priklauso vienai didþiausiø draudimo grupiø RSA, teikianèiai draudimo
paslaugas daugiau nei 130 ðaliø ir aptarnaujanèiai apie 200 mln. klientø visame
pasaulyje.
|
