DviraĆØiĆø populiarumo augimas Lietuvoje paskatino ir jĆø vagysĆØiĆø daugĆ«jimĆ . Vis dĆ«lto, Ć°alies draudimo rinkos lyderis ,,Lietuvos draudimasā€¯ pastebi, kad nepaisant tokios tendencijos, dviraĆØiĆø savininkai dar nĆ«ra Ć�pratƦ kompleksiĆ°kai naudotis visomis savo transporto priemoniĆø apsaugos priemonĆ«mis. Draudikai fiksuoja, kad iĆ°mokĆø uĆ¾ prarastus dviraĆØius per pastaruosius metus nepadaugĆ«jo, be to, nepakankamas dĆ«mesys skiriamas ir fizinei dviraĆØiĆø apsaugai.

Draudimo iĆ°mokĆø uĆ¾ vagiĆ°iĆø pradangintus dviraĆØius Lietuvos gyventojai gali kreiptis, jei yra apsidraudƦ namĆø turto draudimu. Priklausomai nuo dviraĆØio vertĆ«s, tokia iĆ°moka vidutiniĆ°kai siekia apie 1000 litĆø. Per aĆ°tuonis Ć°iĆø metĆø mĆ«nesius draudimo bendrovĆ« klientams jau atlygino 335 namĆø turto vagysĆØiĆø Ć¾alas, viso uĆ¾ kiek daugiau nei 1,5 milijono litĆø. VidutinĆ« vagystĆ«s Ć¾ala buvo apie 4,5 tĆ»kst. litĆø.

,,RugsĆ«jo 22-Ć jĆ  minima tarptautinĆ« diena be automobilio kasmet vis daugiau Lietuvos vairuotojĆø paskatina kelionei Ć� darbĆ  rinktis dviratƦ transporto priemonƦ. Pastebime, kad Ć°iemet daugiau Ć¾moniĆø dviraĆØiu keliauja kiekvienĆ  dienĆ . Deja, dĆ«l ekonominĆ«s situacijos padidĆ«jƦs ilgapirĆ°ĆØiĆø aktyvumas kelia vis didesnƦ grĆ«smƦ Ć°iam turtuiā€¯, ā€“ sakĆ« ,,Lietuvos draudimoā€¯ Strategijos, klientĆø ir marketingo departamento direktorius Vaidotas Krencius.

,,Norint apsaugoti savo pamĆ«gtĆ  dviratƦ transporto priemonƦ, reikĆ«tĆø pasirĆ»pinti jos saugumĆ  didinanĆØiomis priemonĆ«mis. Pirmiausia, nepagailĆ«ti pinigĆø gerai dviraĆØio spynai. Ć�iam pirkiniui rekomenduojama skirti ne maĆ¾iau 10 proc. dviraĆØio vertĆ«s. Taip pat patartina palikti dviratĆ� kuo saugesnĆ«se vietose, pavyzdĆ¾iui, aikĆ°telĆ«se, stebimose vaizdo kamerĆøā€¯, ā€“ pasakojo V. Krencius.

Pasak jo, reikĆ«tĆø nepamirĆ°ti ir draudimo. ā€˛Jei vis dĆ«lto vagystĆ«s ar turto sugadinamo iĆ°vengti nepavyktĆø, nuostoliai bus bent atlygintiā€�, ā€“ sakĆ« V. Krencius. Kaip ir daugumoje Ć°aliĆø, Lietuvoje dviraĆØiai yra traktuojami kaip namĆø turtas ir jĆø praradimas ar sugadinimas yra kompensuojami pagal namĆø turto draudimo sĆ lygas. 

DevintĆ  kartĆ  Lietuvoje surengta akcija ā€˛Mieste ā€“ be savo automobilioā€¯ pirmĆ kart Ć�vyko PrancĆ»zijoje 1998 metais. Po metĆø akcija vyko jau 760-yje Europos miestĆø. 2001 m. gruodĆ¾io 8 d. Berlyno Aplinkosaugos akademijoje buvo Ć�vertinti pirmĆøjĆø akcijĆø ,,Mieste ā€“ be savo automobilioā€¯ rezultatai ir pasiraĆ°yta visĆø dalyvaujanĆØiĆø Ć°aliĆø aplinkos ministrĆø, taip jĆø ā€“ ir Lietuvos, deklaracija. Nuo tada rugsĆ«jo 22-oji yra paskelbta Tarptautine diena be automobilio.

Akcijoje treĆØius metus dalyvavo ir ,,Lietuvos draudimasā€¯. Ć�iemet visoje Ć°alyje dienos be automobilio iniciatyvĆ  palaikĆ« 500 ā€“ apie 40 proc. ā€“ bendrovĆ«s darbuotojĆø.

DienĆ  be automobilio siekiama atkreipti visuomenĆ«s dĆ«mesĆ� Ć� neigiamĆ  transporto Ć�takĆ  aplinkai ir Ć¾moniĆø sveikatai, o kiekvienas Ć¾mogus gali asmeniĆ°kai prisidĆ«ti prie Ć°varios aplinkos iĆ°saugojimo.

ā€˛Lietuvos draudimasā€� priklauso vienai didĆ¾iausiĆø draudimo grupiĆø RSA, teikianĆØiai draudimo paslaugas daugiau nei 130 Ć°aliĆø ir aptarnaujanĆØiai apie 200 mln. klientĆø visame pasaulyje.