IÐ OLIMPIJOS Á PEKINÀ
Parayta admin Vasario 02 2008 18:19:02
IÐ OLIMPIJOS Á PEKINÀ


paþymëti Olimpinius metus keliaujant Didþiuoju ðilko keliu
tarptautinë ekspedicija dviraèiais globojama Lenkijos olimpinio komiteto
2008.02.20 - 2008.08.08

Olimpija 02.20 – Atënai 02.24 – Stambulas 03.04 – Tbilisis 04.03 – Baku 04.13 – Aðchabadas 04.23 –

Samarkandas 05.08 – Oðas 05.20 – Kaðgaras 05.26 – Turpanas 06.14 – Si’anas 07.20 – Pekinas 08.08


Iplstos naujienos
IÐ OLIMPIJOS Á PEKINÀ


paþymëti Olimpinius metus keliaujant Didþiuoju ðilko keliu
tarptautinë ekspedicija dviraèiais globojama Lenkijos olimpinio komiteto
2008.02.20 - 2008.08.08

Olimpija 02.20 – Atënai 02.24 – Stambulas 03.04 – Tbilisis 04.03 – Baku 04.13 – Aðchabadas 04.23 –

Samarkandas 05.08 – Oðas 05.20 – Kaðgaras 05.26 – Turpanas 06.14 – Si’anas 07.20 – Pekinas 08.08


“Kelionë Ðilko keliu - pats áspûdingiausias þygis mûsø Þemëje. Ðis kelias - gija, jungianti Rytus ir Vakarus, kraujagysliø tinklas, neðantis gyvybës kraujà galingoms imperijoms. Tai pasakiðko groþio marðrutas, pramintas per amþiø glûdumas daugybës nuotykiø ieðkotojø. Bet ðis romantiðkas kelias nutiestas per ypatingà Þemës regionà: neaprëpiamos platybës, skirianèios Kinijà nuo Vidurþemio jûros, laikomos viena ið nesvetingiausiø Þemës vietø...


Ðilko kelias niekada nebuvo vienintelë trasa, tai marðrutø tinklas, iðraizgæs neáveikiamas Centrinës Azijos sritis. Ðia sistema vyko ne tik paprastø prekiø mainai, tai buvo ano meto internetas, greitkelis, kuriuo plito idëjos ir kalbos, sruvo prekës ir þmonës."


Nick Middleton “Netikëèiausi iðbandymai Ðilko kelyje”


Þygio "Ið Olimpijos á Pekinà" idëja yra paþymëti 2008-uosius Olimpinius metus, keliaujant dviraèiais senuoju Ðilko keliu ið Graikijos á Kinijà. Tai yra 2004-øjø metø marðruto “Ið Nordkapo á Olimpijà” tæsinys. Pradësime kelionæ vasario 20-àjà dienà Olimpiniø þaidyniø gimtinëje - senajame Olimpijos miesto stadione - ir po 171 dienos atvyksime á Pekinà 2008-øjø metø Olimpiniø þaidyniø atidarymo dienà. Keliaudami ið vakarø á rytus aplankysime 9 skirtingas ðalis ir nuvaþiuosime dviraèiais 12000 kilometrø.


Ið Olimpijos á Atënus keliausime per Peloponesà, vadinamà vakarø civilizacijos lopðiu. Ið Atënø persikelsime laivu per Egëjo jûrà ir tæsime kelionæ Turkijoje link Stambulo. Po Stambulo mûsø kelias 25 dienas vingiuos þaliuojanèia Juodosios jûros pakrante; po to dvi savaites keliausime per Gruzijà ir Azerbaidþanà Kaukazo kalnø slëniais. Ið Baku plauksime laivu per Kaspijos jûrà á Turkmënbaði ir balandþio viduryje jau minsime pedalus Centrinës Azijos ðalyse.


Turkmenistane vaþiuosime per þydinèià Karakumø dykumà palei Karakumø kanalà ir Kopetdago priekalnes; geguþës pradþioje kirsime Uzbekistano sienà ir atvyksime á garsiuosius Ðilko kelio oaziø istorinius miestus - Bucharà ir Samarkandà. Po smëlynø ir stepiø pasieksime derlingà Ferganos slëná ir dar nesibaigus geguþei priartësime prie Kirgizijos-Kinijos sienos Tian Ðanio ir Pamyro kalnø sandûroje. Ið Oðo keliausime viena ið senovëje judriausiø Ðilko kelio atðakø. Persivertæ per Pamyro Alajaus kalnø grandinæ Erkeð-Tamo perëjoje (3536 m) kelioms dienoms sustosime didþiausiame Centrinës Azijos kinietiðkos dalies viduramþiø oazës mieste Kaðgare.


Kinijoje pirmàjá mënesá keliausime per Sindziango uigûrø autonominæ sritá, vaþiuodami nuo Kaðgaro iki Dunhuango ðiauriniu Ðilko keliu iðilgai Tian Ðanio kalnø ðiaurëje ir Taklamakano dykumos pietuose. Pakeliui aplankysime turtingus oaziø miestus Kucha, Korla, Yangi, Turpanà, Hami. Liepos mënesá pasieksime Shaanxi provincijà, kuri daugiau nei du tûkstantmeèius buvo kinø civilizacijos centru ir Si'anà (Xi'an), ankstesnæ Kinijos imperijos sostinæ. Ið Si'ano vyksime tiesiai per Shanxi provincijà á Pekinà.


Visas marðrutas nuo Olimpijos iki Pekino turtingas ávairiø kultûrø paveldo. Èia pateikti mûsø marðruto objektai átraukti á UNESCO saugomø pasaulio kultûros vertybiø sàraðà.


Kelionë yra organizuojama BaltiCCycle þygiø principu. Galima prisijungti prie þygio bet kurioje marðruto dalyje.

[bicycle.lt]